- prižiubėti
- prižiubė́ti, prìžiuba, -ė́jo 1. žr. prižibėti 1: Jei iš ubago ponas, pri tokio sunku prižiubė́ti Rdn. Į didystą išsikėlė, negal prižiubė́ti DūnŽ. Jei šlamini šimtais, gali dar kur prižiubė́ti Pln. Čia tos savivaldybės velnius kreta, neprieisi, neprižiubė́si nėkur Rdn. Bagočiams nebreik nėko, su kyšiukais eina, visur prìžiuba Rdn. Paema piningus, ka tu beprižiubė̃tumi Krš. Žmonių daugybė, negal prižiubė́ti Užv. Kur ten pryžiubė́si senas pry tų drobužių DūnŽ. | refl.: Juodas žmogus kur prisižiubė́si, ką gausi Krš. 2. tr. pripratinti būti mandagiam, maloniam: Tupikis jau pamažu pradėjo apmaudauties, nebgalėdamas pačios prižiubėti Žem. Žiūrėk, ar jį prižiubėsi Vrp1904,102. 3. tr. pasiekti, pasikviesti, prisišaukti, surasti: Nė su šakaliu negalėjo daktaro prižiubėti Lk. 4. intr. prisėlinti, priartėti: Aš anądien beveik prie pat kiškio lizdo prižiubė́jau Pkp. \ žiubėti; nužiubėti; pažiubėti; paržiubėti; prižiubėti; sužiubėti
Dictionary of the Lithuanian Language.